užvairinti

3 užváirinti intr. garsiai sukalbėti, uždainuoti, surikti: Kad žuváirino savo storu balsu kap dzvanas Rod. Maniškis kad žugieda, žuváirina kap varis – nežinia kur girdis Rod. ║ euf. nusipersti: Žuváirino, net nosį nuo smarvės suka Rod. \ vairinti; užvairinti